Mus supantis biolaukas, dar vadinamas aura, atspindi mūsų fizinį ir psichinį stovį ir gali būti reguliuojamas tiek iš vidaus tiek iš išorės. Jis gali būti matuojamas ir fotografuojamas specialiais prietaisais ir, žinoma, tiesiog jaučiamas.
Kiekvienas atkreipiame dėmesį, kai į patalpą įeina STIPRI asmenybė. Tai mūsų archainė reakcija į žmogų supantį biolauką. Mes instinktyviai tai pajaučiam, nors ir neturim tam jokių apčiuopiamų įrodymų. Tiesiog sakom, kad jis spinduliuoja energija arba jam pasirodžius – „nušvinta“. Dar geriau tą jaučia katės, šunys ir kiti gyvūnai. Žmogų supantis biolaukas nebūtinai turi būti stiprus ir galingas, kad žmogus būtų harmoningas ir sveikas, svarbiausia jis turi būti vientisas. Stiprus laukas gali ir atstumti ir pritraukti, o harmoningas visada traukia ir netgi „gydo“. Prie tokio žmogaus visi norime būti kuo ilgiau ir arčiau.
Dažnai nesąmoningai kitiems padedam – glostydami, apsikabindami, prisiliesdami – tai poveikis iš „išorės“ Tūkstančius metų, visuose pasaulio kraštuose buvo dirbama su kontaktinėmis ir bekontaktėmis technikomis, siekiant išgydyti, sustiprinti ar subalansuoti energijas. Vieniems tai sekėsi, kitiems nelabai. Mokyklos, kurios nuėjo bandymų paaiškinti viską protingomis kalbomis ir misticizmo keliu – pradėjo uždirbti iš mokinių ruošimo ir plėtros gerokai geriau, nei iš tiesioginės veiklos, o tie kurie užsiėmė praktika, tikru harmonizavimu ir subalansavimu, atsirėmė į Asmenybių individualumo barjerus. O tai neleido formalizuoti ir pritaikyti išskirtinių praktikų, kurios tiktų “Visiems” kitaip sakant paversti tai masiniu produktu.
